Jurgita Skiparienė

---

Tikiu, kad bet kokio amžiaus žmonės gali keistis. Neretai individuali patirtis ir asmenybės ypatumai tam trukdo. Sunku todėl, kad mūsų psichika siekia išsaugoti stabilumą, net jei tas stabilumas nėra saugus, ramus, ar padedantis gyvenimo kokybei. Todėl kartais atrodo, jog geriau pažįstama patirtis yra saugiau, negu visai nežinoma ateitis. Tai gali stabdyti terapijos procesą. Todėl svarbu neskubėti, į procesą žiūrėti su pagarba sau, ir svarbiausia nenusivilti, ypač jei atrodo, kad nieko nevyksta. Esu įsitikinusi – terapijoje visuomet kažkas vyksta.

Esu psichologė, paskutinio kurso psichoanalitinės psichoterapijos krypties kursantė. Psichoanalitinėje psichoterapijoje siekiama pažinti ir suprasti pasąmonėje glūdinčius elgesio modelius ir kurti naujus, adaptyvesnius ir efektyvesnius elgesio būdus. Šiame procese itin svarbus paciento ir psichoterapeuto santykis. Priimantis, nevertinantis, padedantis suprasti ir atrasti – toks, mano nuomone, santykis padeda sveikti. Konfidencialumas ir tolerancija kuria saugumą.

Šiuo metu dirbu socialinės globos namuose psichologe ir užsiimu privačia praktika.

Savanoriauju Krizių įveikimo centre.

Dirbu su suaugusiais žmonėmis ir paaugliais nuo 16 metų.